utinti

ùtinti, -ina, -ino 1. N žr. utinėti 1. 2. tr. užleisti utėlėmis: Jis tave begulint kupeto[je] gal ùtinti J. 3. tr. NdŽ vadinti utėle, utėlium. 4. intr. NdŽ prk. lėtai eiti, kiūtinti.